Tęsiame pokalbių ciklą apie aromaterapiją su mūsų partneriais, bendraminčiais ir aromaterapijos specialistais. Šįkart kalbiname dr. Rūtą Aldonytę, aromaterapeutę, Lietuvos aromaterapeutų asociacijos vadovę apie tai, kas svarbu pradedant pirmąsias kvapnias pažintis su aromaterapija, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko vengti bei kokius mitus apie aromaterapiją paneigia specialistai. Nepraleiskite – interviu pabaigoje ir vertingi Rūtos Aldonytės patarimai ką verta turėti kelioninėje vaistinėlėje bei kas padėtų vaikams prasidėjus naujiems mokslo metams, kada reikia stiprinti imunitetą, padėti susikaupti, ar jaustis drąsesniems pasitinkant naujus iššūkius.

Kalbino Adelė Galdikaitė

Esate Lietuvos aromaterapeutų asociacijos įkūrėja. Kas yra Lietuvos aromaterapeutų asociacija, ką ji veikia ir kodėl jos reikėjo Lietuvoje? Ko siekiate, vykdydami asociacijos veiklą?

Didėjant susidomėjimui alternatyviąja ir papildančiąja medicina, auga ir jos gerbėjų bei vartotojų ratas, atsiranda vis daugiau paslaugų tiekėjų, produktų pardavėjų ir vartotojų. Puikus metas rinktis ir atrasti naujų būdų sveikatos stiprinimui, palaikymui ir atkūrimui. Tačiau kartu išauga ir klaidų, nekokybės tikimybė. Kuriant asociaciją tikrai buvau ne viena, keliese bendraudami pajutome reikalą susijungti ir kiek garsiau Lietuvoje pasakyti, kas yra aromaterapija ir kaip ji atrodo bei pamatyti, kiek gi mūsų. Kad svariau nuskambėtų mūsų apibrėžtys, etikos kodeksas, balsas dialoguose. O dabar, politikams sumanius reglamentuoti alternatyvią ir papildančiąją mediciną, mums tikrai prireikia organizacijos, t.y. juridinio asmens, kuris gali būti kviečiamas diskutuoti, atstovauti, pateikti nuomonę, ekspertuoti. Gali būti, kad kai įstatymas bus priimtas ir kai bus licencijuojamos ar kitaip reguliuojamos aromaterapeutų veiklos, Asociacijai bus suteikta gana daug savireguliacijos teisių. Tik dėl to reikia dar padirbėti. Tačiau svarbiausias variklis kurti asociaciją buvo ir yra – noras bendrauti ir pažinti kolegas. Esame nedidelė, bet labai labai marga aromaterapiją puoselėjančių ir naudojančių žmonių bendruomenė. Tikrai vertinga susitikti, lavintis kartu, turėti bendrų tikslų ir kartu pasitikti iššūkius. Norėjome, kad susijungtų kuo daugiau žmonių ir toliau to siekiame, nes dar ne visus prisikvietėme. Nors kasdienybėje kažkuria prasme esame konkurentai, tai netrukdo ir net skatina pažinti vieniems kitus, mokytis ir tobulėti kartu.

Kokias aromaterapijos tendencijas pastebite Lietuvoje – ar didėja žmonių, naudojančių, taikančių aromaterapiją, ir ar jų turimos žinios apie eterinius aliejus, aromaterapijos naudojimo būdus yra teisingos, pagrįstos?

Išskirčiau kelias kryptis – tikrai domėjimasis ir žinių siekimas didėja, žmonės plečia savo pažinimo ribas ir ieško naujų būdų gyventi sveikai ir laimingai, tad natūraliai daugiau ateina norinčių sužinoti, kaip augalų galia nukerpiama ir koncentruojama, pradinių žinių, kaip vartoti eterinius aliejus ir kitas aromaterapines medžiagas. Kartais atrodo, kad kiek paskaitų beskaitytum, visada atsiras naujas studentų būrelis. Įdomu, kad žinios sklinda plačiai, po pirmųjų išbandymų ir patirčių, įtraukiami draugai ir namiškiai, vėliau tobulinamasi tolimiausiuose planetos taškuose, jungiama su kitomis sritimis.

Tuo pačiu ateina ir gana didelis aromaterapijos populiarumas ir populiarinimas iš ten, kur prekiaujama tinklinės prekybos būdu, iš rankų į rankas ir kur produktai pritaikomi labai plačiai ir, sakyčiau, agresyviai – visoms sveikatos ir gyvenimo būsenoms, visiems, visokiomis formomis. Šio populiarumo pagrindinis variklis yra asmeninė komercinė sėkmė, nes dažniausiai vartotojai būna įtraukiami į pardavėjų tinklą ir tampa labai suinteresuoti. Lieka mažiau laiko lavintis ir tobulėti, produktai gaminami centralizuotai ir beprotiškai dideliais kiekiais, todėl dažnai tampa nebe natūralūs, nebe tausojantys gamtą, kartais falsifikuojami, beprasmiškai išbrangsta, apdovanojami nepagristomis charakteristikomis ir t.t. Kartu auga šalutinių poveikių pavojus, nes aromaterapija plačiai ir aktyviai išplatinama nežinantiems esminių taisyklių, nepasirengusiems, jautriems…

Tad augant susidomėjimui ir vartojimui, kuriais labai džiaugiamės, reikia būtinai kartu auginti ir žinias, bendruomeniškumą, etiškumą, atsakingumą už save, kitus ir mūsų planetą.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis eterinius aliejus, gaminant mišinius namuose? Kaip atsirinkti geros kokybės produktus?

Tai sunkus klausimas, nes nėra aiškių kriterijų, kurie leistų vertinti kokybę. Lengva pasakyti, bet geriausia yra turėti išlavintą uoslę ir kokybę, tiesiog užuosti uostant mėginį. Svarbu pabandyti (ant odos ar audinio), ar aliejus nėra skiestas paprastu augaliniu aliejumi, nepalieka riebumo, riebios dėmės. Svarbu atidžiai skaityti etiketę: ar gamintojas nurodo grynumą ar skiedimą, ar nurodo tiksliai audinio rūšį, augalo dalį, kuri panaudota, augimo vietą, derliaus metus, chemotipą... Kartais pateikiama informacija, kuri nėra svarbi ir skirta tik viliojimui, pvz., eterinių aliejų priskyrimas terapinei klasei nieko nereiškia, nes nėra tokiai klasei įvertinti reikalingų kriterijų ir skyrimą prižiūrinčių institucijų. Kitos mums iš maisto produktų pažįstamos kategorijos, pvz., „ekologiškas”, galioja ir eteriniuose aliejuose ir yra labai vertingos. Svarbu išskaityti, kaip buvo auginti augalai aliejui išgauti: ar tai laukiniai augalai ar ne, vieta, vietovės aukštuma – tai svarbi informacija renkantis. Tiekėjai, jei jų eteriniai aliejai šią informaciją „neša”, būtinai siekia tai nurodyti etiketėje. Ir atvirkščiai, jei aliejaus partija buvo sudaryta iš daugelio skirtingo distiliavimo aliejų, jei geresni buvo papildyti prastesniais, jei ji didelė ir suvienodinta, pasiekia viso pasaulinio tinklo vartotojus, tuomet negalime tikėtis, kad bus parašyta (o jei bus, tai ar tai bus tiesa?), jog aliejus distiliuotas tam tikrais metais, tam tikrose aukštumose augusios laukinės levandos… Gali atrodyti, kad ne visa ši informacija yra svarbi paprastam vartotojui. Galbūt. Bet ji atskleidžią esminę tiekėjo savybę – norą informuoti, komunikuoti, lavinti bei vertinti ir įkainoti vertingąsias eterinių aliejų savybes, kurias nebūtinai mes visi ir sugebėsime įvertinti, bent jau iš pradžių. Ir čia atsiremiame į svarbiausią klausimą – pasitikėjimo tiekėju klausimą. Kai pasitikėjimas yra, daugelis klausimų atkrinta. Ieškantiems surašau kelis pradinius punktus pirmiems pasirinkimams:

- Eterinio aliejaus kvapas nebūtinai primena augalą ar jūsų įsivaizdavimą, jis gali būti visai kitoks – neišsigąskite. Tyrinėkite jį ir toliau, ilgai, namuose. Lavinkite uoslę.
- Eterinis aliejus, jei grynas, garuoja labai greitai, nepalieka riebių dėmių, netepa...
- Etiketėje raskite nurodytą augalo pavadinimą, pavadinimą lotyniškai, chemotipą (dažnai), augimo vietą, derliaus metus (dažnai), skiedimą (jei yra), eko sertifikatą (jei yra), augalo dalies pavadinimą (dažnai), sudėtį (net jei aliejus grynas).
- Eteriniai aliejai negali būti pigūs (palyginkite su kitų gamintojų tų pačių augalų eterinių aliejų kainomis ar klasikinių eterinių aliejų kainas, kurios dažnai būna vienodos visame pasaulyje – pvz., santalų eterinio aliejaus).

Kokie dažniausiai pasitaikantys mitai ir klaidos aromaterapijos naudojime, ypač kai ji yra taikoma vaikams?

Na, dažniausiai tai ribojantys „mitai”. Jie iš dalies teisingi, nes plačiajai visuomenei reiktų būtinai šiek tiek daugiau sužinoti ir tik tada per tuos mitus peržengti. Tada, pasilavinus, suvokiama, kad ir vaikams galima kai kurių eterinių aliejų poveikį patirti, kad yra saugių būdų, kad galima sukomponuoti saugius mišinius kiekvienai situacijai… Tad mitas, „vaikams eterinių aliejų negalima” nėra labai blogas, tik tuoj pat sugriaunamas įgyjant žinių. Dar vienas mitas – kad eteriniai aliejai veikia kaip estrogenai ir skatina moteriškų savybių atsiradimą, nepageidaujamą berniukams ir vyrams. Tai nėra tiesa. Nors labai švelniai estrogeniškai veikiančių aliejų yra, bet tai labai švelnus poveikis pasireiškiantis ten, kur yra tam reikalingų receptorių, o ne visiems, visur. Dar išskirčiau paplitusią mintį, kad tikri veiksmingi vaistai gali būti tik geriami per burną. Aromaterapinės priemonės (nors ir ne vaistai) pasiekia ir atlieka savo darbą įvairiais keliais ir metodais, ir labai retai – vartojant per burną. Veiksmingumas gali būti daug taiklesnis nei atrodo, galvojant apie klasikinius vaistus, pvz., nagų grybeliui gydyti nebūtina nuodyti viso organizmo ir alinti kepenų, tačiau reiktų veikti vietiškai. Dar vienas mitas, kad eteriniais aliejais lengva apsinuodyti. Nelengva. Nes jie apie save praneša ir net nieko nenutuokiantys žmogus ar vaikas negers stipraus kvapo skysčio, sustos. Patekęs į akį, ant gleivinės eterinis aliejus greitai nugaruos ir poveikis, jei buvo, baigsis. Bet, žinoma, eteriniais aliejais apsinuodyti ar pakenkti sau įmanoma, tad ir šį mitą griaukime pamažu.

Knygos „Aromaterapija vaikams“ autorė Valerie Ann Worwood teigia, jog aromaterapija naudinga visiems vaikams, nepaisant jų amžiaus, būdo savybių ar sveikatos. Aromaterapija gali padėti saugoti vaikų sveikatą, todėl išmanydami šią sritį suaugusieji padėtų vaikams pasijusti geriau. Kada galima pradėti pažindinti kūdikį su eteriniais aliejais? Kokiais atvejais? Ar nėštumo, gimdymo metu patartina naudoti eterinius aliejus?

Kai eterinius aliejus naudoja mama, o tai daryti tikrai saugu ir galima, kūdikis irgi susipažįsta, tad papildomai naudoti dažniausiai ir nebūtina. Tokios mamos namuose eterinių aliejų bus aplinkos ore, mamos kūno priežiūros priemonėse, ant odos, ant rankų, labai labai nedideliais kiekiais jų bus ir piene… Mažylis nuolat juos jaus ir pažins. Yra saugių eterinių aliejų nėščiai, gimdančiai, žindančiai bei kūdikiui. Bet jų pasirinkimo ir naudojimo taisyklių reikia pasimokyti, apsilankyti bent vienoje pamokoje ar paskaitoje. Jų dabar gana daug, yra ir internete – tik reikia atsirinkti (tai jau nauja problema – realios informacijos atsirinkimas). O tik paprastai nusipirkus buteliuką parduotuvėje geriau šiais jautriais gyvenimo etapais pažinčių nepradėti. Jei sergama (odos bėrimais, sausumu, infekciniais susirgimais) – specialistas gali patarti ir tikrai galima pasitelkti eterinius aliejus, bet reikia individualiai ir atidžiai pasirinkti.

Kaip sustiprinti vaikų imunitetą? Ar eteriniai aliejai galėtų čia pagelbėti?

Viena iš daugelio svarbiausių augalų ir jų eterinių savybių, dėl kurių mes juos ir naudojame, – tai jų galia keisti mūsų imuninės sistemos sąveiką su pasauliu. Dažniausiai – aktyvinti. Tad natūraliai ir gerai imunitetą stimuliuoja daug eterinių aliejų. Pirmiausia paminėčiau visus arbatmedžius, spygliuočius… Ne veltui jie jau seniai naudojami, gerbiami ir išpopuliarinti. Reiktų derinti su grūdinimosi pratimais, mankšta – keliais lašais eterinio aliejaus aptrinti drėgną odą po prausimosi; kūno, nugaros, padų ar rankų masažui panaudoti; praturtinti burnos skalavimo skysčio sudėtį; namuose orą prisotinti; aromaterapines vonias išbandyti. Rinktis sau malonius pagal kvapą aliejus, specialistų sukomponuotas kompozicijas, negausiai, ne prieš miegą, nesukeliant nemalonių pojūčių.

Kokius eterinius aliejus rekomenduotumėte turėti kelioninėje vaistinėlėje?

Sąrašas gali būti ilgas… Trumpai: siūlyčiau turėti rankų valikio – hidrolato ar kitokio skysčio (gali būti alijošiaus gelis, spiritinis tirpalas) su eteriniais (įmaišant/įplakant kelis lašus eterinio), kuris pakeis rankų plovimą, kur neįmanoma. Hidrolatai tiks žaizdų plovimui, priežiūrai – tiks kone visi prieinami prekyboje, kartais lengvai pastiprinti spiritu. Žaizdų, įkandimų gijimui ir priežiūrai, niežėjimo mažinimui – paprasčiausi eteriniai ar jų mišiniai: levanda, levandinas, arbatmedžiai. Kraujasurbių vabzdžių atbaidymui – citrinmirtės, citrinkvapiai eukaliptai, daugelis egzotiškų, gerai žmogaus kvapą maskuojančių, aštresnių kvapų, kad ir gvazdinėlių eterinis (tik ne ant odos, kaip kartais patariama). Saulės paveiktai, šiaip nugairintai ar brandžiai odai labai patinka aliejiniai mišiniai su rožių eteriniu aliejumi (otu) ar rožių maceratas augaliniame aliejuje. Drėgną odą tepant tokiu mišiniu palaikomas jos drėgnumas ir lėtėja senėjimo procesai. Vasarą venkite citrusų, jie gali sukelti pigmentacijos pokyčius, nudegimus – jei odoje kartu susitiks saulės šviesa ir citrusų eteriniai aliejai.

Rugsėjis – daug kam pirmasis kartas mokykloje, darželiuose – ar galėtų eteriniai aliejai sumažinti vaikų patiriamą stresą? Kaip, naudojant aromaterapiją, padėti vaikams nusiraminti? Pastebima, jog daugelis vaikų negeba sukaupti ir išlaikyti dėmesio bei pastabumo. Ar aromaterapija galėtų pagelbėti ugdymo bei mokymosi procese?

Tikrai taip, aromaterapija labai padeda nerimo, jaudulio mažinimui, padeda koncentruotis. Ji šiose situacijose saugi, maloni ir nepakeičiama. Tam taikoma daug eterinių aliejų, sugalvota ir išbandyta gana daug mišinių. Miegui gerinti, skaidriam nusiteikimui prieš sunkesnę dieną paskatinti tiks aukštikalnėse augančių levandų eterinis aliejus (nakčiai), derinti jį galima su valerijonu kvepiančiais nardais, visais mielais citrusais, santalais. Dienos metu mandarinų ar apelsinų kvapai vaikams pagerins nuotaiką, paskatinti žaisti, draugauti. Vetiverijų eterinis aliejus padės nemokantiems susikaupti. Snaudžiantiems – eukaliptų (mielesnių nosiai) ar rozmarinų eteriniai. Konkrečių receptų ieškokite knygose (Valerie Ann Worwood knygoje jų gausu, bus ir kitų autorių knygose, straipsniuose), įsigykite difuzorius namams, klasėms, garinimo įtaisus automobilių salonams, renkite spa ar masažų seansus vaikams su draugais ar šeimose, skalbkite drabužius su eteriniais aliejais, kvėpinkite žaislus ir knygas, kitaip eksperimentuokite. Kelios svarbiausios pastabos saugiam vartojimui: uodžiamo eterinio kvapas turi būti malonus, neturi skaudėti galvos, kilti kitų reakcijų. Tepti ant odos galima tik žymiai atskiestą eterinį aliejų (100 kartų ar panašiai), citrusų eterinius aliejus ant odos vartoti reikia labai atsargiai (saulėje negalima)… Linkiu atrasti sau mielus derinius ar atskirus eterinius aliejus, kiekvienas jų – tai augalo laiškas mums, perrašytas žmogaus rankomis, galingas ir užburiantis. Mėgaukimės saikingai ir atsakingai.