
Ar tikrai reikia?
Pristatydami netrukus pasirodysiančią knygą “Namai be atliekų” (plačiau apie knygą skaitykite čia), gegužės 11 dieną Vilniuje organizuojame renginį apie sąmoningą ir atsakingą vartojimą, į kurį atvyks ir pati knygos autorė Bea Johnson. Be jos, renginyje bus ir daugiau pranešėjų, tikinčių, jog darnus gyvenimo būdas pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių asmeninių pasirinkimų.
Kalbiname vieną iš renginio pranešėjų - Danielių Goriunovą, tinklaraščio “Debesyla” ir knygos apie minimalizmą, produktyvumą bei tinginystės naudą „Tinginio manifestas” autorių. Danielius save laiko nieko neišmanančiu jaunuoliu, nes taip atveria sau progą pasimokyti ir mėgaujasi paprastu, informacijos kupinu gyvenimu. “Ar tikrai reikia?” - Danielius ragina šį klausimą užduoti sau kaskart kilus norui įsigyti naują daiktą.
Kalbino: Adelė Galdikaitė
Neseniai išleidote knygą „Tinginio manifestas“ apie, Jūsų žodžiais tariant, Tinginystės bei Paprastumo naudą mūsų sveikatai, pozityviam požiūriui, sugebėjimui džiaugtis. Papasakokite plačiau apie savo paprastumo filosofiją. Kaip prasidėjo Jūsų kelias minimalizmo link? Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas, kai pradėjote į jį žvelgti paprasčiau?
Kai kurie žmonės galvoja, kad tinginiauja tik visiški palaidūnai. Tačiau tinginiauti renkuosi iš matematinio išskaičiavimo. Tinginiai yra produktyvesni, dirba prasmingiau ir gyvena laimingiau. Paklauskite bet kokio sėkmingo verslininko ir šis atsakys tą patį – sąmoninga tinginystė yra vertingo gyvenimo pagrindas.
Sąmoningi tinginiai atsirenka, kas išties svarbu. Jie neisima visų jiems siūlomų darbų, nebando į 12 valandų dieną sutalpinti 24 valandas darbo. Jie dirba tik tai, kas jiems prasminga. Todėl jų darbas kokybiškesnis. Nebūtinai idealus, tačiau tikrai kokybiškesnis – susitelkus gimsta stebuklai. Todėl jie laimingesni. Kai nelieka beprasmių veiklų, o darbus atlieki efektyviau – lieka tik džiaugtis pasiekimais ir gyvenimu!
Sau keliate vis naujus iššūkius: buvo mėnuo be interneto, 365 dienos rašant, knygų skaitymo iššūkis ir daugelis kitų. Kaip nusprendėte imtis atliekų mažinimo, „zero waste“, iššūkio? Ar tai buvo natūralus žingsnis Jūsų paprastumo filosofijoje?
Susipažinau su mergina, kuri bandė gyventi be šiukšlių – pagalvojau, kad galiu tai padaryti ir aš!
Po kelių mėnesių tai ir pradėjau. Kaip eksperimentą. Tiesiog pasikviečiau kelis draugus į bendrą facebook pokalbį ir dalinomės idėjomis, kaip atsikratyti šiukšlių. Viską išsamiai papasakojau savo tinklaraštyje Debesyla.lt
Kokius pagrindinius principus taikėte ir kaip sekėsi vykdyti antivartotojiškumo politiką „tinginio“ namuose?
Visų pirma, klausimas: Ar tikrai reikia?
Pakentėk, atsidėk pirkinį ir paklausk savęs, bent po kelių minučių, valandų, dienų, ar tikrai reikia. Labai dažnai mus suvilioja reklamos įsigyti kažką, ko visai nereikia. Štai ir šiukšlė! Jei neperki nereikalingų daiktų – nelieka ir didžiosios dalies šiukšlių. O pirkdamas žiūri, kad nebūtų plastiko. Popierių ir stiklą dar nebaisu pirkti – popierius perdirbamas (kadangi namus šildau medienos briketais, sukūrenu), stiklą į konteinerį. Svarbiausia, jog nebūtų plastiko. Labai džiaugiuosi, jog tokių prekių vis daugiau galima rasti.
Autorė Bea Johnson knygoje „Namai be atliekų“ kaip vieną iš didžiausių tokio gyvenimo būdo privalumų išskiria laiko sutaupymą. Ar ir jūs tai pastebėjote? O galbūt toks gyvenimo būdas reikalauja daug apgalvojimo, laiko ir jėgų investicijų?
Nepastebėjau, kad „zero waste“ gyvensena sutaupytų laiko. Sakyčiau, kad tai pradžioje užtrunka tikrai ilgiau (kol randi, kur ką pirkti, įpranti pasiimti medžiaginį maišelį į parduotuvę ir panašiai). Bet man asmeniškai laiko, rodos, nesusitaupė. Tik jaučiuosi geriau neteršdamas savo šalies.
Ar planuojate tęsti vartojimo mažinimo iššūkį ateityje? Jei taip, kaip planuojate jį integruoti į savo kasdienę veiklą, susikurtąjį gyvenimo būdą?
Taip! Ketinu ateityje surasti „zero waste“ dantų pastą. Dar daug smulkių dalykų liko, apie kuriuos turiu pasimokyti. Tikiuosi, kad renginys (gegužės 11 d „Miesto laboratorijoje“ vyksiantis renginys „Namai be atliekų. Kartu su Bea Johnson“) bus vieta, kurioje rasiu įkvėpimo bei naujų idėjų!
Iliustracijos: Arnesta Budrytė