
Drabužinė namuose be atliekų
Parengė Adelė Galdikaitė
Mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Mados pramonė į aplinką išmeta 8 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Drabužiams pagaminti kasmet sunaudojama 79 mlrd. kubinių metrų vandens. Pavyzdžiui, jog būtų užauginta medvilnė vienai porai džinsų reikia 10 tonų vandens! O drabužių dažams sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairiausių chemikalų.
„Tarša gamtai prasideda jau nuo tekstilės pramonei auginamos žaliavos – pavyzdžiui, medvilnės ūkiai, užimantys tik 2 proc. auginamų agrokultūrų, sunaudoja apie 15 proc. visų pasaulyje pagaminamų pesticidų, jau nekalbant apie milžinišką kiekį vandens. Visame pasaulyje gaminiams dažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų, jų likučių neišvengiamai lieka drabužiuose, o juos ruošiant galutiniam vartojimui, skalbiant, chemikalų likučiai patenka į aplinką su nuotekomis. Tokiu būdu į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos neskyla į natūralias, bet kaupiasi gyvuose organizmuose ir gali sutrikdyti žmonių bei gyvūnų hormoninę sistemą“ („Utenos trikotažas“ projektų vadovė Jurgita Stankūnaitė naujienų portalui „Delfi.lt“).
Ši statistika neramina, tad kaip mes galėtume prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir kaip pritaikyti gyvenimo be atliekų iniciatyvas mūsų drabužinėje? Patarimais dalijasi zero waste judėjimo pradininkė Bea Johnson knygoje „Namai be atliekų“:
Namų be atliekų garderobas ne tik turi būti minimalistinis – jį rinkdamiesi ir prižiūrėdami turime remti antrinį panaudojimą: pirkdami dėvėtus drabužius ir aksesuarus, įsigydami universalių daiktų ir suteikdami jiems naują paskirtį.
Pirkti dėvėtus daiktus
Pats ekologiškiausias daiktas, be jokios abejonės, yra tas, kurį jau turime. Tikiu, kad prieš perkant naujus, kad ir ekologiškus, daiktus visų pirma reikėtų pakartotinai panaudoti jau įsigytus (savo ir kitų šeimos narių), apsilankyti dėvėtų drabužių, vintažinių daiktų parduotuvėse, komisuose ar sendaikčių turguje ir tik po to dairytis naujo drabužio – organinio, veganinio, pagaminto iš perdirbto pluošto, kuris gali būti perdirbamas, kompostuojamas ir yra biologiškai skaidus.
Universalumas
Norint gyventi be atliekų, reikia įprasti vartoti sumaniai, bet taip pat labai svarbu leisti pasireikšti kūrybingumui ir džiaugtis kasdiene veikla. Kalbant apie madą, atradau, kad minimalistinis, bet kruopščiai apgalvotas garderobas gali pabrėžti individualų stilių. Slapta gudrybė, leidžianti kuo našiau pasinaudoti nedideliu skaičiumi daiktų – universalumas.
Naujos prasmės suteikimas
Siūti išmokau dar vaikystėje, man nesunku susikurti naują apdarą iš audinio atraižų. Vis dėlto renkuosi pritaikyti savo žinias dėvėtiems drabužiams tobulinti ir persiūti – tai, mano manymu, yra daug lengviau, prieinamiau ir ekologiškiau. Pavyzdžiui, vienus šortus pasisiuvau iš berniukiškų kostiuminių kelnių. Panaudojusi kelias siūles išgelbėjau nesuskaičiuojamą kiekį drabužių tiesiog patrumpinusi kraštą, prisiuvusi gumą ar persiuvusi sagas. Tai neužima daug laiko ir nekainuoja daug pinigų.
Perdirbimas
Namuose mūsų pastangos apsiriboja tuo, kad nudėvėtus marškinėlius naudojame kaip šluostes, išaugtomis kojinėmis patogu valyti dulkes, nudėvėtomis nailoninėmis pėdkelnėmis blizginti batus ir pan. Nėra jokio reikalo kaupti daugiau, negu iš tiesų reikia. Perdirbimą geriau palikti profesionalams. JAV Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, apie 97 procentai nudėvėtų tekstilės atliekų gali būti perdirbama, bet realiai perdirbama tik 20 procentų, nes vartotojai paprasčiausiai nežino apie tokią galimybę. Šiais laikais visame pasaulyje nedidelė dalis nudėvėtos tekstilės perdirbama į audinius, naudojamus statybose, dažymo darbams ir automobilių pramonėje. Kita dalis susmulkinama į pluoštą, naudojamą kaip kamšalas, taip pat šiltinimo, aptraukimo ir apsaugos nuo garso tikslais. Bet perdirbėjai nori panaudoti visas tekstilės atliekas – net ir tas, kurias išmetame arba laikome namuose juodai dienai.
Kompostavimas
Miegamajame ir drabužinėje nebus daug kompostuojamų atliekų, bet priklausomai nuo jūsų namuose įdiegtos sistemos galite kompostuoti:
- medvilnės, lino, šilko, kanapių, bambuko, vilnos ir džiuto gabaliukus arba juosteles, kurie yra per maži, kad būtų perdirbami;
- pagalvių plunksnas;
- megztinių pūkus (tik jeigu jie numegzti iš natūralių siūlų);
- nedažytą odą, susmulkintą gabalais.
Tai tik keletas patarimų, padėsiančių palaipsniui diegti gyvenimo be atliekų filosofijos principus drabužinėje, o kad tai padaryti būtų dar lengviau, dalijamės mūsų surinkta informacija apie drabužių išmetimą, atidavimą Lietuvoje bei lėtosios, tvariosios mados iniciatyvas, vykdomas mūsų šalies kūrėjų.
Kur galima atiduoti drabužius
Socialinis verslas „Social reTEX“ siekia sukurti tvarią, socialiai atsakingą, kompleksinę ir inovatyvią dėvėtos tekstilės surinkimo, panaudojimo ir perdirbimo grandinę. „Social reTEX“ namai (T. Ševčenkos g. 16i, Vilnius) – tai stilinga erdvė tvariai bendruomenei, kur jau veikia dėvėtų, atnaujintų ir perkurtų drabužių parduotuvėlė, atnaujinimos ir antrinio dizaino kampelis, vakarais sukasi drabužių mainų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų renginių karuseslės, buriasi kūrybingi, atsakingi, stilingi ir visi norintys tokiais tapti!
Drabužių surinkimas „H&M” parduotuvėse
Neišmetę savo drabužių, o atnešę juos į H&M parduotuves, H&M klientai gali padėti saugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie aplinkai daromo neigiamo poveikio mažinimo. Priimami bet kokie drabužiai – bet kokio prekės ženklo, bet kokios būklės. Už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gaus 10 % nuolaidų kuponą naujam pirkiniui. Atneštus drabužius surinks ir jais pasirūpins H&M partneris I:Collect, turintis išvystytą infrastruktūrą, reikalingą medžiagoms pakartotinai perdirbti ir iš naujo panaudoti tekstilės pluoštą. Pajamos iš H&M drabužių surinkimo akcijos bus investuojamos į tekstilės perdirbimo inovacijas. Be to, už kiekvieną surinktų drabužių kilogramą 0,02 EUR bus paaukoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“
Jausmą, apimantį duodant žmogui tai, ko jam labiausiai reikia gali patirti visi, kurie jau nebenaudojamus daiktus ar drabužius aukoja VA "Carito" socialinei tarnybai.
Kasdien čia apsilanko apie 100 prašančių drabužių ir avalynės (vaikiškų, moteriškų, vyriškų). „Caritas“ labai prašo dovanoti tik pagal sezoną tinkamus drabužius, nes neturi galimybių jų sandėliuoti ir saugoti ilgą laiką. Taip pat primena, kad šie drabužiai bus dalijami žmonėms, todėl jie turi būti švarūs ir nesuplyšę.
Labdaros parduotuvė „Happimess“ kviečia pratęsti vaikiškų daiktų istorijas – apsipirkti bei dovanoti parduotuvei nebereikalingus ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtus daiktus (žaislus, knygas, drabužius) ir taip prisidėti ne tik prie labdaros, bet ir prie atsakingo vartojimo idėjos skatinimo.
Internetinė parduotuvė „Vinted.lt“
Svetainėje galite parduoti jau nebenešiojamus savo drabužius. „Vinted.lt“ teigimu, Jums nereikalingas ar netinkantis drabužis kitam gali tapti lobiu, kurio jis ilgai ieškojo. Tokiu būdu pratęsiamas drabužio gyvavimo ciklas ir ji nėra išmetamas.
Daiktų taisymas
Nebūtina pirkti naujų batų vos seniesiems susiavėjus – juos visuomet įmanoma atnaujinti ir padvigubinti avėjimo laiką, tokiu būdu skatinant atsakingą vartojimą. Sportinė avalynė dažnai pagaminta iš daugybės skirtingų medžiagų, tačiau visas jas įmanoma atgaivinti ir sugrąžinti pirminę jų būseną. SNEAKER SPOT gelbėja net ir tada, kai atsiklijuoja padas ar pradyla skylės.
Tvari, atsakinga mada
Rūta save pristato ne tik kaip siuvėją, bet ir kūrėją. Drabužiai yra vienetiniai ir originalūs, nes persiuvami iš vintažinių audinių ir kitų dėvėtų rūbų.
Vienetiniai drabužiai ir aksesuarai, kuriuos mados dizainerė kartu su trapiais socialinės atskirties žmonėmis kuria iš dėvėtos tekstilės bei kitų antram gyvenimui prikeliamų audinių ir furnitūros.
„Yours Again“ jums grąžina jau perdirbtą džinsą. Jų darbo procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis išskirtinio kruopštumo. Patys atrenka dėvėtus džinsus, juos išardo ir modeliuoja naujus įvaizdžius. Jie kuria tvarią madą, stengdamiesi palikti kuo mažiau atliekų – „Yours Again“ rūpi kiekvienas dygsnis, kiekviena siūlė ir atraiža.
„Tata Paper” produktams naudojamas popierius yra gaminams iš kultivuojamo pluošto ir nedaro įtakos miškų naikinimui. Popierius – veganiška oda, tinkantis tiek galanterijos gaminiams, tiek namų apyvokos daiktams gaminti.
„LeaF”
LeaF – ekologiškos odinės rankinės, mylinčioms planetą Žemę ir save.
„EKODA.lt“
Ekologinio dizaino asociacija „EKODA“ – organizacija, vienijanti dizainerius, menininkus, kūrėjus, gamintojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurių veikloje, kūryboje ir gamyboje itin svarbūs žiedinės ekonomikos tikslai, tvarumo principai ir ekologiškas požiūris. Asociacijai svarbus produkto unikalumas, antrinių žaliavų naudojimas, gamyba be atliekų, perdirbimo ir restauravimo galimybė.
„Šarka. Daiktų kelionės” drabužių ir daiktų parduotuvė pačiame Vilniaus centre – jaukus įdomybių lizdas, primenantis nedidelius boutique užsienyje. Koncepcija paprasta – vartokim jau vartotą.
Startavęs 2016-aisiais, projektas UPCYCLED BY LT yra pirmoji tokia lėtosios mados iniciatyva Lietuvoje, skatinanti drabužių dizainerius, gamintojus ir vartotojus atsigręžti į tvarumą. Šiuo metu penkis narius vienijantis projektas jau parduoda iš gamybos likučių pagamintus drabužius, kurie siuvami tik lokaliai ir parduodami sąžiningomis kainomis.
„Another Unicorn“ – gyvenimo būdo prekės ženklas, kultūrinė platforma, kurioje kuriami produktai ir projektai. Jie siekia įkvėpti žmones sąmoningam gyvenimui.
„DAKU“
Jų pagrindiniai tikslai yra pažangi kokybė, lėtoji mada, medžiagų perdirbimas.
Rankų darbo kepurių gamyba. „Bernot“ siekia rasti įdomiausius senų drabužių raštus ar bet kokios rūšies medžiagas, kurios jau nustojo tarnauti pirmajam jų sukūrimo tikslui.
Eco Nation – tai pirmoji Lietuvoje drabužių ir aksesuarų parduotuvė, siūlanti išskirtinai veganiškas, etiškai pagamintas bei gamtą tausojančias prekes. Tai ne tik elektroninė drabužių bei aksesuarų parduotuvė, bet ir balsas, siekiantis suburti aplinkai, žmonėms ir gyvūnams atsakingą bei sąmoningą bendruomenę, kuriai rūpi ateitį kurti šiandien.
„Zefyras”
Mados studija „Zefyras“ aktyviai pasiako už tvarią madą ir skatina gerbėjus palaikyti šią idėją savo iniciatyvomis, pvz. kuria drabužius iš atraižų.
Mes tikime, jog mes visi turime galių savo kasdieniais sprendimais ir veiksmais prisidėti prie teigiamų pokyčių pasaulyje, ir kiekvienas žingsnis, net ir pats mažiausias, teigiamai atsilieps mūsų planetai ir visuomenei. Svarbiausia yra suprasti, kokią įtaką mūsų perkamoji galia turi mus supančiai aplinkai, o suvokus tai – atitinkamai pakoreguoti savo įpročius.
Linkime sėkmės, ieškant tvaresnių alternatyvų bei diegiant zero waste filosofiją savo kasdienybėje, ir kartu su Bea Johnson bei jos knyga „Namai be atliekų“ kviečiame į švaresnę ateitį, kuri prasideda kiekvieno mūsų namuose!
Plačiau apie gyvenimo be atliekų filosofiją skaitykite Bea Johnson knygoje „Namai be atliekų“.