Kalbino Adelė Galdikaitė

Pristatydami netrukus pasirodysiančią knygą “Namai be atliekų” (plačiau apie knygą skaitykite čia), gegužės 11 dieną Vilniuje organizuojame renginį apie sąmoningą ir atsakingą vartojimą, į kurį atvyks ir pati knygos autorė Bea Johnson. Be jos, renginyje bus ir daugiau pranešėjų, tikinčių, jog darnus gyvenimo būdas pirmiausia prasideda nuo mūsų pačių asmeninių pasirinkimų.

Kalbiname vieną iš renginio pranešėjų - Gintarę Dambrauskaitę, trečio kurso geografijos studentę ir profesionalią baristą. Gintarė nuo mažens domėjosi ekologija ir aplinkosauga, siedama savo gyvenimą su įvairiomis kelionėmis ir gyvenimu užsienyje. Keliaudama ji adaptavo ekologiškesnės gyvensenos aspektus, kuriuos tęsia gyvendama Lietuvoje. Gintarė pastaruoju metu mirga Lietuvos spaudoje ir televizijoje, mat metė sau iššūkį ir jį plačiai aprašė – mėnesį laiko balkone kaupė savo šiukšles. Iššūkio metu atrastos įžvalgos paskatino Gintarę dar labiau domėtis sąmoningu ir atsakingu vartojimu. “Kiek jūsų namuose šiukšlių?” – klausiame Jūsų ir kviečiame susipažinti su Gintarės atradimais.

Visą sausio mėnesį rinkote savo ir draugo šiukšles balkone. Kaip kilo idėja imtis tokio zero waste iššūkio? Kas paskatino?

Susipažinusi su Bertu (Bertas Ulozevičius, „Zero waste Kaunas“ iniciatyvos sumanytojas) buvau jo paraginta sausio mėnesiui išsikelti „zero waste“ iššūkį naujų metų proga. Kadangi jau seniai domėjausi šiuo gyvenimo būdu, pamaniau, kad palankesnės progos pradėti rimtai to imtis nebuvo. Sau susidėliojau strateginį planą, kurio pirmas etapas turėjo būti susipažinimas su savo šiukšlėmis. Rinkau jas visą sausio mėnesį balkone, kad aiškiai žinočiau, kokių ir kiek atliekų gyvendami dviese sukuriame. 

Ką Jums pačiai reiškia „gyvenimo be atliekų“ filosofija?

Man asmeniškai, tai yra sąmoningumu grindžiama gyvensena, kurios pagrindas yra atsakomybės priėmimas už savo pasirinkimus, atsižvelgiant į taršą ir žalą darančią mūsų gamtai. 

Autorė Bea Johnson savo knygoje „Namai be atliekų" išskiria pagrindinius penkis principus: atsisakyti (to, ko mums nereikia), sumažinti (vartojimą to, ko negalime atsisakyti), panaudoti naujai (tai, ką turime, ir ko negalime atsisakyti ar sumažinti), perdirbti (tai, ko negalime atsisakyti, sumažinti vartojimo ar panaudoti naujai), supūdyti (kompostuoti tai, kas lieka). Kokiais principais vadovavotės Jūs įgyvendindama savo iššūkį?

Labai pritariu autorei, nes tokiais principais visados vadovaujamės ir patys. Mes dar atskirai išskiriame tiesioginę taršą, kurią vizualiai matome ir galime apčiuopti (pvz. mūsų balkone sukauptas šiukšles) nuo netiesioginės taršos, kurią sukuria mūsų pasirinkimai mums nematant. Prieš maždaug dvejus su puse metų, sužinoję, kokią milžinišką taršą ir žalą gamtai daro gyvulinės kilmės maistas, nusprendėme keisti savo gyvenimo būdą ir maitintis tik augalinės kilmės maistu. Tai buvo mūsų pirmieji žingsniai mažinant taršą. Pirmuosius žingsnius apsipirkinėjant taip pat adaptavome prieš  kelerius metus, įsigydami daugkartinių mažų bei didelių maišelių, visados naudodami daugkartinį vandens butelį bei kitas mažas smulkmenas, kaip pvz. bambukinius dantų šepetėlius. Turbūt tuomet kyla klausimas, kas pasikeitė po iššūkio. Praėjus antrai iššūkio savaitei pradėjome dar sąmoningiau apsvarstyti kiekvieną mūsų pasirinkimą. Visiškai atsisakėme nereikalingų produktų, dėl to mūsų gyvenimo būdas tapo dar sveikesnis ir švaresnis. Alternatyvų virtuvėje jau turėjome, tad kitas žingsnis buvo vonios kambarys, ieškome alternatyvų visiems higienos produktams, bandome reikalingus produktus pasigaminti patys.

Kiek ir kokių šiukšlių daugiausiai surinkote? Kaip nusprendėte su jomis elgtis pasibaigus iššūkiui?

Iš viso abu bendrai per mėnesį sukūrėme 16,3 kg atliekų, iš kurių net 12 kg buvo organinės maisto atliekos (lupenos, graužtukai, žievelės). Visas likęs svoris pasiskirsto popieriui, plastikui ir stiklui. Atliekas visados rūšiuojame, net organines atliekas metame atskirai, nors šiuo metu nėra galimybių jų adekvačiai kur nors priduoti arba išmesti į tik joms skirtą konteinerį. 

Ką naujo atradote, sužinojote?

Pradėjome kitaip žiūrėti į parduotuves, ne visos jos tapo palankios mūsų gyvenimo būdui. Iš naujo atradome turgų ir jo teikiamas palankias sąlygas atsinešti savo pakuotę. Pradėjome gaminti kremus kūnui, ieškome alternatyvų buitinei chemijai, dantų pastai, atradome kieto šampūno džiaugsmą. Iš naujo pažvelgėme į savo rūbų spintas ir supratome, kad minimalizmas eina koja kojon su „zero waste“, nes dažnai namie laikome daugiau dalykų nei iš tiesų mums reikia arba panaudojame. 

Ilgai gyvenote užsienyje, ar pastebėjote, kokie yra Lietuvos vartojimo įpročiai, kaip jie skiriasi palyginti su kitomis šalimis?

Iš asmeninės patirties sakyčiau, kad esame vidutiniokai šiuo klausimu. Gyvenau šalyse, kurios sąmoningiau vartoja, bet tuo pačiu buvau šalyse, kurios vartoja neapsakomai daugiau. Iš asmeninių įžvalgų matau tendenciją, kad lietuvių vartojimas auga. Vis dažniau piktnaudžiaujame pakuotėmis ir galimybe maistą gauti išsinešimui. Taip pat lengvai pasiduodame marketingui ir perkame daiktus vien dėl akcijų, nuolaidų, estetinio vaizdo, net nepasverdami išteklių kainos ir produkto būtinybės. Mūsų tėvų karta augo nepritekliaus metais, tad jie į privilegiją bet kada nusipirkti ko tik nori, žiūri kitaip nei mes, jaunoji karta, kuri visą laiką augo perteklinėje visuomenėje. Gyvename vis greičiau ir bandome kuo daugiau nusipirkti, pamiršdami pasidžiaugti akimirka čia ir dabar. 

Autorė Bea Johnson knygoje „Namai be atliekų" mini, jog vienas iš didžiausių nuogąstavimų buvo, jog tokia gyvensena labai brangiai kainuos, tačiau apskaičiavusi šeimos išlaidas, pamatė, jog jos ne padidėjo, o atvirkščiai – sumažėjo. Ar Jūs pastebėjote tokio gyvenimo būdą įtaką finansams?

Užčiuopiamo skirtumo nepajutome. Viskas, ko atsisakėme, buvo produktai, kuriuos priskiriame „šlamšto“ kategorijai. Jų atsisakę pradėjome švariau maitintis, lėčiau gyventi, aptikome naujų maisto galimybių, naminiai higienos produktai pasirodė kur kas malonesni kūnui nei pirktiniai, be to, jų užtenka gerokai ilgesniam laikui. Užuot pirkę 5 kremus skirtingoms kūno vietoms, pasigaminome vieną, universalų ir labai maistingą kremą visam kūnui. Apsipirkinėti padėvėtų rūbų parduotuvėse arba džiaugtis ir taip turimu rūbų pasirinkimu kainuoja mažiau arba nekainuoja nieko. Susumavusi visus galimus pokyčius, manau, kad tokia gyvensena kai kuriais aspektais tikrai taupesnė ir pigesnė. 

Kokių patarimų galėtumėte duoti norintiems mažinti atliekų kiekį namuose?

Visiems rekomenduoju savo buityje adaptuoti mažus žingsnelius, kurie diena iš dienos sutaupo milžiniškus kiekius atliekų. Vieni iš jų būtų jau minėti daugkartiniai maišeliai vaisiams ir daržovėms, didesni daugkartiniai maišeliai visiems produktams, visų mūsų gyvybės šaltiniui vandeniui reikalinga tinkama tara, parduotuvėje įsigyti bambukinį dantų šepetėlį, o ausų krapštukus pirkti ne plastikinius, o popierinius. Mėgstantiems skubėti labai rekomenduoju įsigyti daugkartinį kavos/arbatos puodelį. Įsivaizduokite, kad kasdien gerdami kavą išsinešimui per metus sudarote 365 visiškai nereikalingų atliekų, kurios greitai nesuyra. Maži žingsniai buityje sudaro vieną didelę visumą, kuri prisideda prie mūsų visų gerovės planetoje. 

Ateičiai turiu daug idėjų ir planų. Manau, kad Lietuvoje trūksta prieinamos informacijos apie atliekas ir jų poveikį gamtai. Ketinu toliau domėtis ir savo atradimais dalintis su kitais. Kitos opios temos būtų maisto atliekos ir greitoji mada.  

Iliustracijos: Arnesta Budrytė