Drasida Žemaitė

„Kai leidžiame padavėjui pripilti mūsų stiklinę vandens, nors neketiname jo gerti, ir įmerkti šiaudelį, nors neketiname juo naudotis, mes tarsi sakome: „Vanduo nėra svarbus“ ir „Pagaminkite daugiau vienkartinių šiaudelių“. Kai iš viešbučio kambario paimame „nemokamą“ šampūno buteliuką, paskatiname naftos gavybą, nes jos reikia pagaminti naujam šampūno buteliukui. Kai pasyviai priimame reklamos lankstinuką, kažkur nukertamas medis, kad būtų iš ko gaminti daugiau lankstinukų, ir gaištamas laikas rinkti ir perdirbti tai, kas iš esmės nėra reikalinga.

Taigi šioje vartojimo visuomenėje galime atsisakyti daugybės daiktų, kurių mums iš esmės nereikia.“

Taip knygoje „Namai be atliekų“ rašo autorė Bea Johnson.

Pasak knygos autorės, viena iš keturių daiktų kategorijų, kurių galime atsisakyti, yra vienkartinis plastikas. Jį sudaro:  „vienkartiniai plastikiniai maišeliai, plastikiniai buteliai, puodeliai, šiaudeliai ir valgymo įrankiai. Sąmoningai naudodami vienkartinius gaminius skatiname toksiškus pramonės procesus, prisidedame prie to, kad kenksmingų cheminių medžiagų patenka į mūsų dirvožemį, maisto grandinę ir mūsų organizmą, taip pat remiame gamybą medžiagų, kurios dažniausiai nėra perdirbamos ir negali būti perdirbamos, nes biologiškai neskyla. Tokie produktai teršia vandenynus, iš jų sudaryta Didžioji Ramiojo vandenyno atliekų sala, juos kasdien matome visur aplink: pakelėse, miestuose, parkuose ir miškuose. Šios problemos mastai slegia, bet neigiamas emocijas galime nukreipti į veiksmą – tiesiog atsisakykime vienkartinių plastikinių gaminių ir pasižadėkime niekada jų nebenaudoti. Pasižadėjimas puikiai disciplinuoja ir yra labai veiksmingas būdas siekti tikslų. Vienkartinio plastiko gaminių įmanoma išvengti iš anksto planuojant ir pakartotinai naudojant turimus nevienkartinius gaminius.“

Norint gyvenime pradėti naudoti mažiau plastiko, pradžia gali būti nelengva, siekiant surasti tinkamų alternatyvų, todėl labai rekomenduojame priimti iššūkį „Mėnuo be plastikinių indų“, kurį skelbia Giedrius Bučas iš Kūrybos kampas 360 kartu su bendraminčiais. Pripažinkime, plastiko maišeliai, išeinant iš parduotuvės, būna dažno rankose; keliaujant į kitą Lietuvos kraštą, o gal tik į darbą, mėgaujamės kava vienkartiniame puodelyje; dažną šventę (ypač vaikų) puošia spalvingi vienkartiniai indai su mėgstamiausiais vaikų herojais, o karštą dieną plastikinių butelių su vandeniu nuperkama išties daug. Ar visa tai perdirbama? Jei perdirbama, vadinasi, žalos aplinkai nedarau? Ar tikrai? Kodėl reikia atsisakyti vienkartinių indų? Trūksta motyvacijos priimti tokį iššūkį? Kokiomis alternatyvomis pakeisti plastikinius indus? Apie tai skaitykite, domėkitės, grupėje „30 dienų iššūkis“.  Galbūt sau išsikeltas iššūkis taps vertingu kasdieniniu įpročiu.

Primename, kad vieni iš kelių svarbiausių daiktų, siekiant pradėti gyvenimą be atliekų, pasak Bea Johnson, yra:

• daugkartiniai maišeliai (ne tik pirkiniams namo parsinešti, bet ir sveriamoms daržovėms, vaisiams, riešutams dėti). Jų galite įsigyti Žalia Žinutė, Kūrybos kampas .
• daugkartinis puodelis/termosas kavai, arbatai. Jų rasite daugumoje kavinių, kuriose perkate kavą išsinešimui.
• vandens gertuvė. Nuolat turėdami vandens su savimi (ir galimybę pasipildyti), gal net pradėsite daugiau gerti vandens, nei retkarčiais pirkdami vandenį buteliuose.

Daugiau apie tai kaip gyventi, pirkti, vartoti sąmoningiau, atsakingiau, skaitykite knygoje „Namai be atliekų“, kurią išleisime jau kitą mėnesį. Plačiau apie knygą bei išankstinį jos užsakymą skaitykite čia.

Štai ką apie knygą sako pati autorė:

„Šioje knygoje nemokau, kaip gyventi absoliučiai be jokių atliekų. Turint omenyje šiuolaikinio pasaulio gamybos mastus akivaizdu, kad gyventi visiškai nekaupiant šiukšlių nėra įmanoma. Namų be atliekų praktika yra tik būdas, leidžiantis mums priartėti prie idealistinio tikslo kuo arčiau. Ne visi perskaitę šią knygą sugebės įgyvendinti viską, ką išvardijau, arba per metus išmetamų šiukšlių kiekį sutalpinti į vieno litro stiklainį kaip mūsų šeima. Vadovaudamasi savo tinklaraščio skaitytojų atsiliepimais galiu pasakyti, kad sukaupiamų šiukšlių kiekiui įtakos turi geografinės ir demografinės aplinkybės. Tačiau svarbu ne tai, kiek žmogus sukaupia atliekų. Svarbiausia – suprasti, kokią įtaką mūsų perkamoji galia turi supančiai aplinkai, o suvokus tai atitinkamai pakoreguoti savo veiksmus. Kiekvienas iš mūsų gali imtis žingsnių, kurie įmanomi gyvenime. Ir kiekvienas, net ir mažiausias, žingsnis tvarumo link teigiamai atsilieps mūsų planetai ir visuomenei.“