Koks yra autoimuninių ligų ir mitybos ryšys? Ar galima mitybos pagalba išgydyti autoimunines ligas ar palengvinti jų simtpomus?

Į šiuos ir kitus mums rūpinčius klausimus atsako Patrick Holford, britų autorius, mitybos specialistas, kurio knygas „Pilnavertė mityba moterims: prieš pastojant, nėštumo metu ir po gimdymo” bei „Pilnavertė mityba vaikams” lietuvių kalba esame išleidę prieš keletą metų. Ruošdamiesi atnaujintiems šių knygų leidimams dalinamės specialiai mums autoriaus paruošta medžiaga, papildančia būsimų knygų turinį.

Antroji pokalbių su Patrick Holford dalis skirta aptarti mitybos ir autoimuninių ligų ryšį.

Imuninė sistema ir autoimuninės ligos

Mūsų imuninė sistema sukurta taip, kad reaguotų į svetimkūnes daleles iš aplinkos, tokias kaip virusai, kenksmingos bakterijos, patogenai ir maisto alergenai, o taip pat ir į netipiškai besielgiančias ląsteles, pvz. vėžio. Kartais nutinka taip, kad imuninė sistema pradeda atakuoti ir sveikas ląsteles. Tai - autoimuninių ligų pasekmė, ir plačiausiai paplitusios šio tipo ligos yra: pirmojo laipsnio diabetas, reumatinis artritas, išsėtinė sklerozė, Hašimoto tiroiditas, sisteminė vilkligė, Krono liga ir opinis kolitas bei celiakija. Yra ir daugiau organizmo sutrikimų, kurie atsiranda būtent dėl autoimuninės reakcijos. Autoimuninėmis ligomis gali sirgti bet kas, neišskiriant vaikų ar besilaukiančių moterų, todėl svarbu yra suprasti kaip mityba gali palengvinti ligos simptomus ar turėti įtakos pasveikimui.

Imuninės sistemos stiprinimas sergant autoimuninėmis ligomis

Daugelis žmonių galvoja, kad jei jų imuninė sistema yra per aktyvi, tai bet kas, kas ją dar labiau stimuliuotų ir stiprintų, pvz. vitaminas C, gali tik pabloginti situaciją. Tačiau tai nėra teisinga - autoimuninės ligos yra “sistemos kontrolės” problema ir daugelis organizmą stiprinančių maisto produktų bei medžiagų gali kaip tik padėti imuninei sistemai veikti geriau.

Nagrinėjant autoimuninių ligų priežastis, reikia išskirti du svarbius įtakojančius faktorius. Tai - ląstelė ir ląstelės aplinka. Klasikinis pavyzdys gali būti celiakija. Ši liga pasireiškia itin stipria reakcija į baltymą gliadiną randamą grūduose: kviečiuose, rugiuose, miežiuose (avižose šio baltymo nėra, tačiau dėl dažnai pasitaikančios kryžminės taršos galimi gliadino pėdsakai). Jautrumas gliadinui ir polinkis į celiakiją dažnai būna paveldimas. Pavyzdžiui, jei jūsų mama, tėvas, sesuo ar brolis turi celiakiją, tikimybė, kad ją turėsite ir jūs, yra net viena iš keturių. Celiakija serga daugiau žmonių nei yra manyta, ir nors medicininiuose tekstuose teigiama, kad ji paveikia tik vieną iš tūkstančio žmonių, nauja moderni diagnostika, vadinima anti-audinių transaminazė (ATG), parodė, kad ši liga paveikia netgi vieną iš 111 žmonių.

Visgi tam, kad celiakija atsirastų, žmogus turi vartoti gliadiną. Tai ir yra antrasis faktorius - ląstelės aplinka, kuri supa ląstelę.

Manoma, kad jei imuninė sistema tampa per daug reaguojanti į maistą, įvyksta ir kryžminė reakcija prieš kai kurias kitas kūno ląsteles - tai ir vadinama autoimunine organizmo reakcija. Tad tikslinga iš mitybos pašalinti maistą, kurio organizmas netoleruoja, taip sumažinant įsiaudrinusią imuninės sistemos reakciją.

Dėl šios priežasties aš visada rekomenduoju žmonėms, turintiems autoimuninę ligą, ar ją įtariantiems, pasidaryti kraujo tyrimus dėl celiakijos ir kitų alergenų: IgG ir IgE antikūnius, parodančius jautrumą specifiniems maisto produktams.

Žarnyno vaidmuo

Žarnyno sistemoje yra daugiau imuninių ląstelių nei bet kur žmogaus organizme. Taip yra paprasčiausiai todėl, kad imuninė sistema tikrina kiekvieną jūsų suvalgytą maistą ir skirsto jį į pavojingą ir ne.

Viena iš teorijų kodėl autoimuninės ligos padažnėjo pastaraisiais dešimtmečiais, siejama su ypatingai sterilia aplinka, kurioje gyvename. Nuo pat vaikystės nesusiduriame su virusais ir bakterijomis, kurie turi specialius beta-gliukanus savo ląstelių sienelėse. Šie beta-gliukanai stimuliuoja imuninę sistemą ir padeda formuoti normalų, stiprų imunitetą bei sumažinti autoimunines reakcijas ir prisidėti prie geresnės organizmo būklės. Daugelis imuniteto stiprintojų, tokių kaip šitake grybai ar ežiuolė, yra ypač turtingi beta-gliukanais.

Įdomu, kad apie 80% celiakija segančių žmonių nereaguoja į avižas, kurios neturi baltymo gliadino ir yra turtingos beta-gliukanais. Šie junginiai veikia kaip imuninės sistemos reguliatoriai ir gali prisidėti prie autoimuninių ligų palengvinimo. Pravartu į mitybą įtraukti ne tik šitake grybus ir avižas, tačiau ir grynus beta-gliukanų papildus. Rinkitės tuos, kuriose yra (1-3) (1-6) beta-d-glukanų.

Mitybos svarba

Vieni labiausiai imuninę sistemą reguliuojančių faktorių yra teisingas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių balansas mityboje. Padidindami omega-3 rūgščių suvartojimą galite tiesiogiai “išjugti” žarnyno autoimuninę reakciją. Verta paminėti, kad antsvoris ar atsparumas insulinui padidina žarnyno uždegiminius procesus. Tad žemo glikemijos indekso dieta labai prisideda prie autoimininių ligų palengvinimo.

Viena akivaizdžių žarnyno uždegimo priežasčių yra padidintas cukraus kiekis kraujyje vadinamas glikozilinimu. Jis pažeidžia baltymus, kurie pradeda elgtis netipiškai arba tampa neatpažįstamais imuninei sistemai ir ši juos įvertina kaip kenksmingas medžiagas. Šie pažeisti baltymai vadinami AGEs (išplėstiniai glikozilinimo galutiniai produktai) ir kuo daugiau žmogaus organizmas jų turi, tuo labiau tikėtina, kad imuninė sistema reaguos suaktyvintai. Ypač kenksminga yra fruktozė (vaisių cukrus), kurią organizmui sunkiau perdirbti - daug sunkiau nei gliukozę. Dėl šios priežasties fruktozė yra lėčiau pasisavinama - organzimui tiesiog sunkiau ją perdirbti. Iš vienos pusės lėtas įsisavinimas skamba gerai, tačiau tyrimai parodė, kad suvartojant daug fruktozės, daugiausia iš fruktoze saldintų gaivių gėrimų, yra sujaukiamos normalios organizmo reakcijos. Maži kiekiai nėra kenksmingi, tačiau kai peržengiama suvartojimo riba, kurią organzimas gali perdirbti, fruktozė tampa kenksmingu cukrumi. Jei laikysitės mažo glikemijos indekso dietos, natūraliai suvartosite nedidelį kiekį fruktozės.

Kitas sėkmingas mitybos koregavimo būdas sergant autoimuninėmis ligomis yra Paleo arba, kitaip vadinama - akmens amžiaus dieta. Prieš žmonėms tampant valstiečiais ūkininkais, žmonija gyveno besimaitindama neriebia mėsa, jūros gėrybėmis, augalais, vaisiais ir riešutais. Žmonės nevalgė grūdų ar pieno produktų, dirbtinių priedų. Pastebėta, kad šiais laikais daugelis atsisakiųsių šių produktų pastebi akivaizdų pagerėjimą sergant autoimunine liga. Paleo dieta taip pat natūraliai turtinga omega 3 riebiosiomis rūgštimis, kovojančiomis su uždegiminiais procesais.

Dar vienas skirtumas tarp modernios ir akmens amžiaus visuomenės galėtų būti vitamino D kiekis. Kadaise žmonėms buvo lemta lakstyti nuogiems ar nedaug prisidengusiems nuolat gyvenant lauke, tad pakankamas vitamino D kiekis buvo užtikrintas iš saulės (taip pat ir žuvų). Šiais laikais buvimas saulėje nėra pakankamas. Šio vitamino trūkumas siejamas su padidėjusia išsėtinės sklerozės, pirmojo laipsnio diabeto ir kitomis autoimuninių ligų rizikomis. Mums būtinas mažiausiai 30 miligramų vitamino D kiekis kasdien, tačiau valgant riebią žuvį ir mėgaujantis saule 30 minučių užtikrina tik 15 miligramų, tad pravartu papildų pavidalų naudoti dar 15 miligramų vitamino D.

Kodėl metilinimo procesas yra svarbus

Galbūt nesate girdėje apie metilinimą, bet jis yra vienas esminių organzimo kontrolės mechanizmų, palaikančių smegenų ir kūno cheminių procesų balansą. Kaip gerai veikia metilinimo procesai jūsų kūne yra matuojami ištiriant medžiagą homocisteiną jūsų kraujyje. Žemas šios medžiagos kiekis indikuoja ir mažą insulto, širdies smūgio, nėštumo problemų, atminties prastėjimo, depresijos, osteoporozės ir kitų ligų riziką. Metilinimas yra priklausomas nuo B grupės vitaminų ir kitų medžiagų, tad jeigu jūsų homocisteinas aukštas, galite vartoti specifinius papildus padėsiančius jį sumažinti (vitaminai B2, B6, B12, folio rūgštis, TMG, NAC ir cinkas).

Kokių veiksmų imtis sergant autoimuninėmis ligomis?

Apibendrinant, sergant autoimuninėmis ligomis, vertėtų imtis šių veiksmų:

• Padidinti suvartojamą omega-3 riebiųjų rūgščių kiekį.
• Išsitirti ir eliminuoti maisto alergijas. Taip pat galima padėti žarnynui vartojant glutaminą, probiotikus, virškinimo fermentus.
• Laikytis žemo glikemijos indekso dietos (veikia priešuždegimiškai).
• Išsitirti dėl homocisteino ir jei jis padidėjęs, mažinti jį specifiniais vitaminais bei papildais.
• Vartoti auštos kokybės vitaminą D kasdien mažiausiai po 15 mikrogramų.
• Papildomai vartoti imunitetą stiprinantį vitaminą C ( 2 gramus per dieną) ir mažiausiai 15 miligramų cinko.

Priklausomai kokia autoimunine liga sergate, galite į mitybą įtraukti ir kitus specifinius papildus ir maisto produktus, kurie padeda atstatyti pažeistus audinus. Pavyzdžiui, sergant išsėtine skleroze, kuri pažeidžia mielino apvalkalą aplink nervus, omega 3, B12 ir fosfolipidai (ypač cholinas ir serinas) gali būti labai naudingi ir svarbūs lengvinant ligos eigą. Sergant reumatiniu artritu, kuomet pažeidžiamas kremzlinis audinys sąnariuose, gliukozaminas bei MSM (siera) padeda atstatyti sąnarius ir sumažinti uždegimines reakcijas.

Iš esmės, visos natūralios priešuždegiminės ir antioksidacinės medžiagos gali padėti sureguliuoti imuninę sistemą, tad rūpinkitės, kad gautumėte užtektinai jų su maistu ir papildų pavidalu.