Kodėl verta rimtai pagalvoti apie portalo struktūrą prieš pradedant
Žinot, kai prieš kelerius metus pirmą kartą ėmiausi kurti pranešimų portalą Lietuvos rinkai, maniau, kad viskas paprasta – sumesk kelias kategorijas, įdėk paieškos laukelį ir viskas, gali leisti. Na, kaip sakoma, jaunystė – klaida. Po trijų mėnesių turėjau chaosą: vartotojai negalėjo rasti to, ko ieškojo, skelbimai kartojosi keliose kategorijose, o moderavimas virto košmaru.
Tad dabar, kai jau turiu šiek tiek patirties, galiu pasakyti – struktūra yra viskas. Ir ne bet kokia struktūra, o būtent tokia, kuri atitinka lietuviškų vartotojų įpročius, jų mąstymo logiką ir tai, kaip jie ieško informacijos. Mes čia ne amerikonai, ne vokiečiai – mums reikia savo požiūrio.
Lietuvos rinka specifinė. Mes turime apie 2,8 mln. gyventojų, iš kurių aktyviai internetu naudojasi gal pusė. Tai reiškia, kad jūsų auditorija nėra begalinė, ir kiekvienas neteisingai sukurtas elementas gali kainuoti nemažai potencialių vartotojų. Be to, lietuviai yra įpratę prie tam tikrų standartų – jei jūsų portalas veiks kitaip nei Skelbiu.lt ar Autoplius.lt, žmonės paprasčiausiai nesupras, kaip juo naudotis.
Kategorijų sistema: kaip nesukurti labirinto
Pirmasis ir svarbiausias dalykas – kategorijos. Čia daugelis suklysta nuo pat pradžių. Matau portalus su 50-60 pagrindinių kategorijų, kur pusė jų turi po 2-3 skelbimus. Arba, priešingai, viską sumeta į 5 kategorijas, kur reikia kasinėtis kaip archeologui.
Aš rekomenduoju pradėti nuo 8-12 pagrindinių kategorijų. Tai optimalus skaičius, kurį žmogaus smegenys gali greitai apžvelgti ir suprasti. Pagalvokite, kokios kategorijos iš tiesų reikalingos Lietuvos rinkai:
Transportas – čia be diskusijų. Lietuviai myli automobilius, ir ši kategorija visada bus viena populiariausių. Bet nedarykite klaidos – neužtenka tiesiog „Transportas”. Reikia subkategorijų: lengvieji automobiliai, motociklai, sunkvežimiai, dalys ir priedai. Ir būtinai atskirkit automobilių pardavimą nuo nuomos – tai skirtingi poreikiai.
Nekilnojamasis turtas – antra pagal svarbą. Lietuvoje NT rinka labai aktyvi, ir žmonės ieško labai konkrečių dalykų. Čia svarbu atskirti pardavimą nuo nuomos, butus nuo namų, ir būtinai įtraukti regioninį skirstymą. Vilnietis retai ieškos buto Klaipėdoje, tad kam jam rodyti tuos skelbimus?
Darbas – labai jautri kategorija. Lietuviai dažnai ieško darbo per pažįstamus, bet portalai vis tiek populiarūs. Čia svarbu kategorizuoti pagal sritis (IT, statyba, prekyba ir t.t.), bet taip pat pagal darbo tipą (pilnas etatas, projektinis darbas, nuotolinis).
Toliau eina standartinės kategorijos kaip Elektronika, Namai ir sodas, Mada ir grožis, Laisvalaikis ir hobis. Bet štai čia svarbu suprasti lietuvišką specifiką. Pavyzdžiui, „Sodas” Lietuvoje yra didelė tema – žmonės aktyviai perka sodinukus, įrankius, ieško pagalbos. Tai nėra tik priedas prie „Namų” – tai gali būti atskira subkategorija su savo struktūra.
Paieškos ir filtravimo logika, kuri veikia
Gerai, turite kategorijas. Bet kaip žmonės ras tai, ko ieško? Čia prasideda tikrasis darbas. Lietuviška paieškos logika turi atsižvelgti į kalbos specifiką – linksnių galūnes, sinonimus, netgi rašybos klaidas.
Kai kuriu portalą, visada įdiegiu „atlaidžią” paiešką. Kas tai reiškia? Jei žmogus ieško „telefonas”, sistema turi rasti ir „telefoną”, ir „telefonu”, ir „telefonai”. Skamba savaime suprantama, bet patikėkit – daugelis portalų šito neturi. O dar blogiau, kai žmogus parašo „telefons” (rusiškai pagalvojęs) arba „tlefonas” (greitai spausdamas), ir gauna nulinį rezultatą.
Filtrai – tai atskira religija. Lietuviai mėgsta filtruoti. Bet ne bet kaip – jie nori tai daryti intuityviai. Štai keletas taisyklių, kurias išmokau sunkiu būdu:
Filtrai turi būti matomi iš karto, ne už trijų paspaudimų. Idealiai – kairėje pusėje arba viršuje, bet tikrai ne paslėpti po „Išplėstinė paieška” mygtuku. Lietuviai nėra kantrūs – jei nepamatys filtro iš karto, tiesiog išeis.
Kiekviena kategorija turi turėti savo specifinius filtrus. Automobilių kategorijai reikia markės, modelio, metų, ridos, kuro tipo. Nekilnojamajam turtui – ploto, kambarių skaičiaus, aukšto, kainos už kvadratą. Nekurkite universalių filtrų visoms kategorijoms – tai neveikia.
Ir labai svarbu – kaina. Lietuviai visada žiūri į kainą. Turėkite ne tik „nuo-iki” laukus, bet ir galimybę rūšiuoti pagal kainą. Ir būtinai leiskite filtruoti tik tuos skelbimus, kur kaina nurodyta – niekas nenori gaišti laiko spaudžiant „Kaina susitarus” skelbimus.
Geografinis skirstymas: kaip lietuviai mąsto apie vietą
Štai čia daugelis užsienio sprendimų visiškai nepritampa Lietuvai. Mes turime savivaldybes, seniūnijas, mikrorajonus – ir žmonės mąsto būtent šiomis kategorijomis. Kai vilnietis ieško buto, jis ieško „Pašilaičiuose” arba „Antakalnyje”, o ne „Vilniaus šiaurės vakarų rajone”.
Sukūriau tokią sistemą: pirmas lygis – didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) kaip atskiros lokacijos. Antras lygis – kitos savivaldybės. Trečias lygis – mikrorajonai/seniūnijos didžiuosiuose miestuose.
Bet čia svarbi detalė – leiskite žmonėms pasirinkti kelis rajonus vienu metu. Pavyzdžiui, kas ieško buto Vilniuje, gali norėti žiūrėti ir Pašilaičius, ir Fabijoniškės, ir Justiniškės – tai gretimi rajonai su panaši infrastruktūra. Jei jie turės rinkti po vieną rajoną ir kartoti paiešką tris kartus, jie tiesiog išeis į konkurentų puslapį.
Dar vienas dalykas – atstumas. Lietuviai supranta atstumą kilometrais, bet dar geriau supranta laiko sąvoką. „15 minučių nuo centro” yra informatyviau nei „7 km nuo centro”, nes 7 km per spūstis gali būti ir 30 minučių.
Vartotojo paskyros ir skelbimų valdymas
Dabar apie tai, kaip žmonės kuria ir valdo savo skelbimus. Čia lietuviška specifika irgi labai svarbi. Mes ne ypač technologiškai pažangūs – daugelis žmonių vis dar naudojasi senais telefonais, lėtu internetu, ir tikrai neturi kantrybės sudėtingoms sistemoms.
Registracija turi būti paprasta. Idealiai – per Facebook arba Google paskyrą. Taip, žinau, kad kai kurie skundžiasi privatumu, bet realybė tokia: jei žmogus turės užpildyti 10 laukų registruojantis, pusė tiesiog atsisakys. O jei galės prisijungti per Facebook vienu paspaudimu – padarys tai.
Skelbimo kūrimas – čia kritinis momentas. Lietuviai nori, kad būtų paprasta, bet kartu nori galimybių. Mano sprendimas: žingsnis po žingsnio vedlys su aiškiais nurodymais. Pirmas žingsnis – kategorija. Antras – pagrindinė informacija (pavadinimas, kaina, aprašymas). Trečias – nuotraukos. Ketvirtas – papildoma informacija (priklausomai nuo kategorijos).
Nuotraukos – tai atskira tema. Lietuviai mėgsta nuotraukas, bet ne visi moka jas gerai daryti. Turėkite aiškius reikalavimus: minimali raiška, maksimalus dydis, leidžiami formatai. Bet svarbiausia – leiskite įkelti iš karto kelias nuotraukas (bent 5-10), ir turėkite automatinį dydžio optimizavimą. Niekas nenori valandą spausti kiekvieną nuotrauką atskirai.
Skelbimų valdymas turi būti paprastas. Asmeninėje paskyroje žmogus turi matyti: aktyvius skelbimus, neaktyvius, ištrinus, statistiką (kiek kartų peržiūrėta). Ir būtinai – galimybę greitai „pakelti” skelbimą, kad jis vėl būtų viršuje. Lietuviškuose portaluose tai populiari funkcija, už kurią žmonės net moka.
Mobilusis funkcionalumas: kas iš tiesų svarbu
2024 metais daugiau nei 70% lietuvių naršo internetą per telefoną. Tai reiškia, kad jūsų portalas TURI veikti mobiliajame. Ne tiesiog „veikti”, o veikti gerai.
Responsive dizainas – tai minimum. Bet tai neužtenka. Reikia galvoti apie mobilųjį funkcionalumą atskirai. Pavyzdžiui, kai žmogus naršo telefone, jis dažnai yra kelyje, skuba, nori greitai rasti informaciją. Tai reiškia:
Paieška turi būti prieinama iš bet kurio puslapio vienu paspaudimu. Ne reikia slinkti į viršų, ne reikia atidaryti meniu – tiesiog fiksuotas paieškos mygtukas apačioje ar viršuje.
Filtrai turi būti optimizuoti mobiliam. Tai reiškia – ne ilgas sąrašas, kurį reikia slinkti, o išskleidžiami blokai arba atskiras filtravimo langas, kuris atsidaro per visą ekraną.
Nuotraukos turi krautis greitai ir būti optimizuotos. Lietuvoje ne visur yra greitas internetas, ypač kaimuose. Jei jūsų puslapis kraus po 5 MB nuotrauką, žmonės tiesiog išeis.
Kontaktai turi būti prieinami vienu paspaudimu. Kai žmogus mato įdomų skelbimą telefone, jis nori iš karto paskambinti arba parašyti. Turėkite mygtukus „Skambinti” ir „Rašyti žinutę”, kurie iš karto atidaro telefono programėles.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau – lietuviai mėgsta išsisaugoti įdomius skelbimus. Turėkite „Mėgstamų” funkciją, kuri veikia net neprisijungus. Galima naudoti localStorage – kai žmogus vėliau prisijungs, tie skelbimai persikels į jo paskyrą.
Saugumo ir pasitikėjimo elementai
Lietuviai yra atsargūs. Mes girdėjome apie sukčiavimus, apie netikrus skelbimus, apie problemas. Todėl jūsų portalas turi spinduliuoti patikimumą.
Pirma – verifikacija. Turėkite sistemą, kuri leidžia vartotojams patvirtinti savo tapatybę. Tai gali būti telefono numerio patvirtinimas (SMS kodas), el. pašto patvirtinimas, net dokumentų įkėlimas rimtesniems skelbimams (pvz., NT).
Antra – atsiliepimai ir reitingai. Lietuviai labai vertina kitų nuomonę. Jei matys, kad pardavėjas turi 50 teigiamų atsiliepimų, bus daug labiau linkę pasitikėti. Bet čia svarbu – turi būti galimybė palikti ir neigiamą atsiliepimą, kitaip sistema nebus patikima.
Trečia – pranešimų apie įtartinus skelbimus sistema. Turėkite aiškų mygtuką „Pranešti apie problemą”, ir realiai reaguokite į pranešimus. Lietuviai vertina, kai matoma, kad portalas yra moderuojamas ir prižiūrimas.
Ketvirta – saugūs mokėjimai. Jei jūsų portalas siūlo mokamas paslaugas (pvz., skelbimo iškėlimą), turėkite patikimus mokėjimo būdus. Lietuvoje populiarūs bankiniai pavedimai per Paysera, Montonio ar panašias sistemas. Kreditinės kortelės irgi veikia, bet lietuviai labiau pasitiki bankiniais pavedimais.
Techninė infrastruktūra ir našumo optimizavimas
Gerai, dabar apie tai, kas vyksta už kulisų. Galite turėti gražiausią dizainą ir geriausią struktūrą, bet jei puslapis kraunasi 10 sekundžių, niekas jo nenaudos.
Serveris – pasirinkite Lietuvoje arba bent jau Europoje esantį serverį. Atstumas fiziškai įtakoja greitį. Aš naudoju Lietuvos hostingo paslaugas, ir puslapio greitis yra puikus.
Duomenų bazė – čia svarbu nuo pradžių gerai suprojektuoti. Skelbimai turi būti indeksuoti pagal kategoriją, lokaciją, datą, kainą. Paieška turi naudoti full-text search su lietuviška kalbos palaikymu. Rekomenduoju MySQL arba PostgreSQL su tinkamai sukonfigūruotais indeksais.
CDN nuotraukoms – jei turite daug skelbimų su nuotraukomis, naudokite CDN (Content Delivery Network). Tai labai pagreitina nuotraukų įkėlimą. Galite naudoti Cloudflare arba panašius sprendimus.
Kešavimas – labai svarbu. Populiariausi skelbimai, kategorijų puslapiai, paieškos rezultatai – visa tai gali būti kešuojama. Naudoju Redis kešavimui, ir tai sumažino serverio apkrovą beveik 70%.
Mobiliosios aplikacijos – ar verta? Mano nuomone, 2024 metais responsive svetainė dažnai užtenka. Bet jei jūsų portalas tampa populiarus, nativi aplikacija gali būti privalumas. Lietuviai mėgsta aplikacijas, nes jos greičiau veikia ir gali siųsti pranešimus.
Kaip visa tai sujungti į veikiantį sprendimą
Žinau, kad visa ši informacija gali atrodyti pribloškianti. Kai pats pradėjau, jaučiausi taip pat. Bet štai kaip aš rekomenduoju pradėti:
Pradėkite nuo MVP (Minimum Viable Product). Tai reiškia – sukurkite paprasčiausią versiją su pagrindinėmis funkcijomis: kategorijos, skelbimai, paieška, vartotojų registracija. Paleiskite tai į rinką ir žiūrėkite, kaip žmonės naudoja.
Klausykite vartotojų. Pirmi 100 vartotojų pasakys jums daugiau nei bet koks tyrimas. Turėkite kontaktinę formą, atsakykite į klausimus, prašykite grįžtamojo ryšio. Lietuviai mėgsta, kai jų nuomonė vertinama.
Iteruokite greitai. Kai matote, kad kažkas neveikia – taisykite. Kai matote, kad kažko trūksta – pridėkite. Bet nedarykite visko iš karto. Geriau kas savaitę pridėti vieną gerai veikiančią funkciją nei kas mėnesį išleisti didelį atnaujinimą su daugybe klaidų.
Investuokite į SEO nuo pat pradžių. Lietuvos rinka maža, ir organinis srautas iš Google yra labai svarbus. Turėkite unikalius pavadinimus ir aprašymus kiekvienam skelbimui, naudokite structured data, optimizuokite puslapio greitį.
Nepamiršite marketingo. Geriausias portalas nieko nevertas, jei niekas apie jį nežino. Pradėkite nuo Facebook grupių, Google Ads, gal net vietinių laikraščių skelbimų. Lietuvoje word-of-mouth vis dar veikia puikiai – jei sukursite gerą produktą, žmonės patys apie jį pasakos.
Ir paskutinis, bet svarbiausias patarimas – būkite kantrūs. Pranešimų portalo sukūrimas nėra greitas procesas. Man užtruko beveik metus, kol pasiekiau tašką, kur galėjau pasakyti „taip, tai veikia gerai”. Bet kai pasieksite tą tašką, kai matote, kaip žmonės kasdien naudoja jūsų portalą, kai gauna skelbimus, kai randa tai, ko ieškojo – tas jausmas yra neįkainojamas.
Lietuvos rinka yra maža, bet ji yra jūsų. Čia jūs galite konkuruoti su dideliais žaidėjais, jei tik suprasite vietinę specifiką ir sukursite produktą, kuris tikrai atitinka lietuvių poreikius. Nebandykite kopijuoti užsienio portalų – kurkite savo, pritaikytą mūsų rinkai, mūsų kalbai, mūsų įpročiams. Ir tikrai pavyks.
